LT / EN

 
 

2021.10.02 Autumn Devastation

Kiekvienam iš mūsų pasitaiko etapų, kai gyvenimas būna atsukęs savo šikną taip ilgai, kad prie to pripranti kaip prie nuolatinio švininės spalvos dangaus, užsiniaukiančio kiekvieną rudenį ir trunkantį kelis kankinančiai ilgus mėnesius iki pavasario. Tiesiog su tuo susitaikai, sukandi dantis, atsistoji ir eini toliau – iki sekančios sienos, į kurią vėl atsimuši.

Bet taip kaip švininiam danguj vieną kartą pagaliau pasirodo saulė, taip ir gyvenime vieną dieną ima ir sukrinta kortos taip kaip reikia – ir tada pats imi ir stebiesi, kaip čia taip viskas sekasi.

Ir vat tokia diena man atsitiko dvišimpirmųjų viešpaties metų spalio antrąją, kai rytą žvelgiant pro langą į Lietuvą užliejusią bobų vasaros šilumą ir visa RAL dažų palete nusispalvinusią gamtą supratau, kad planetos išsirikiavo kažkaip neįprastai palankiai.

Koncerto su OSSASTORIUM diena visuomet būna ypatinga, nes jau ryto prasideda ypatingi ritualai – prasigrojimas, aparatūros ir instrumentų pakavimasis, koncertinių drabužių komplektavimas ir taip toliau.

Bet šįkart visus ritualus užbaigiau anksčiau ir žiūrėdamas pro langą į saulėtą dangų supratau, kad koncertas koncertu, o šiemet geresnio šanso prasukti kilometrų motociklu jau nebebus – gavęs žmonos indulgenciją iš garažo išsitraukiau savo keletą savaičių neliestą Hondą ir išmyniau Panemunės keliais, iš kur grįžau keliom valandom pasenęs, padaręs vieną geriausių šių metų nuotraukų instagramuj, dviem šimtais kilometrų papuošęs odometrą ir kupinas euforijos. Ar gali būti geresnis preliudas į vakare laukiantį koncertą su grupe?

Autumn Devastation, kurį Adas (aka Atheist) šiemet rengė jau dvyliktąjį kartą, yra tapęs savotišku kokybės ženklu Kauno metaliniam undergrounde. Nesvarbu kas groja šitame mini festivaliukyje, būk garantuotas, kad bus gera atmosfera, daug žiūrovų ir visas tūsas prasidės labai anksti, o baigsis labai vėlai.

Nežinau, ar dėl grupių sąstato, ar šiaip dėl pokarantininio koncertų bado, šįkart publikoje buvo kaip niekad gausu iš kitų miestų suvažiavusių metalgalvių: pradedant Audronašos Gedu ir Devilstono Vaidukusu, baigiant Kreatoriaus Obituarijumi ir Fantasmagorijos sesėmis. Blyn, matydamas tuos veidus salėje, nemeluosiu – pasijaučiau lyg vis dar būtų 2006-ieji.

Šiemet startavome kaip niekada anksti. Kai Adas pasiūlė į sceną lipti vos šeštą vakaro, kurį laiką svarsčiau ar įsižeisti, ar kaip tik džiaugtis, kad anksti atgroję turėsime visą vakarą afterparčiui. Po neilgo matematinio modeliavimo nusprendėme priimti pasiūlymą ir, pasirodė, kad tikrai neprašovėme – publikos buvo užtektinai, o ir mums patiems jėgų tiek, kad būtų užtekę dar vienam setui.

Man scenoje garsas buvo arti idealaus (kiek tai įmanoma Lemmy‘je, kur tenka stovėti taip arti būgnų, kad kiekvienas Vykinto smūgis per lėkštę užgula ausis), ir jau nuo pirmo gabalo groti buvo visiškas malonumas. Kaip visuomet, programoje turint naujus kūrinius, didžiausia intriga būna juos „patikrinti ant publikos“. Tikėjausi, kad publika „Open the gate“ ir „Lilith“ priims šiltai, bet tokių ovacijų nesitikėjau – atrodė, kad chebra išgirdo ne naujus gabalus, bet kažką iš savo „liked songs“ playlisto Spotifajuje. Tai, kad su nauja kūryba einame teisinga kryptimi vėliau po koncerto iškeltais nykščiais ir rankų paspaudimu patvirtino ne vienas žmogus – nuo eilinių fanų iki muzikantų.

Aš nuo scenos lipau žiauriai geros nuotaikos, bet mačiau, kad kolegoms šįkart euforiją išsklaidė techninės nesėkmės – Mantui koncerto metu paeiliui trūko dvi jo aštuonstygio Ibanezo stygos, kurias operatyviai pasikeitė, bet nuotaikos nepridėjo. Na, o Zigmantas sugebėjo iš boso korpuso išrauti diržo tvirtinimo varžtą, dėl ko paskutinius kūrinius turėjo groti tupėdamas Robert Trujillo pozoje, pasidėjęs bosą ant šlaunies. Tik Vykintas kaip visada – santūrus, tylus ir užtikrintas. Būgnų kiborgas.

Ką gi, belieka tikėtis, kad šiemet Covidas visų nebesuvarys atgal į karantiną ir netrukus turėsim galimybę grįžti į kitas scenas. O taip pat laikas pradėti planuoti ir naujus įrašus.

Pabaigai prisipažinsiu – vos prieš metus atrodė, kad OSSASTORIUM istorijoje galbūt jau reikia dėti tašką, bet dabar atrodo, kad komanda yra kaip niekad stipri, susižaidusi ir alkana. Grupės dvidešimtmetį pasitinkame iškelta galva.

Saulius

Faktai:

83 Ossastorium koncertas

Atlikti kūriniai:

1. Pasmerkti
2. Awakening
3. Duel
4. Užtemimas
5. Open the gate
6. Steppenwolf
7. Ad Infinitum
8. Lilith
9. Ossarium
10. The higher we rise
11. Ad Aspera


< Grįžti



© 2007 Ossastorium