LT / EN

 
 

2019.09.23 Kaunas

„Dar vieną, dar vieną!“ – garsiai skanduoja minia, ir net nesiruošia mūsų paleisti nuo Lemmy scenos. Aš spaudžiu rankas visiems arčiausiai stovintiems fanams, dėkodamas už palaikymą keliu nykštį į viršų. Rokas mus visus už pakarpos sutempia į scenos vidurį ir suorganizuoja nusilenkimą publikai. Skandavimas nesiliauja. Belieka vėl užsikabinti gitaras ir trinktelti bisui „Užtemimą“. Laikrodis rodo 1:30 ryto.

Na, per 18 metų su OSSASTORIUM esame prigroję nemažai naktinių koncertų (atmintis iškart išmeta siaubo filmus iš Liepojos ir „Rafes“ festivalio) , bet galiu prisiekti – šis buvo pirmasis, kai ne tik publika nemiegojo, bet ir patiems nesijautė jokio nuovargio. Maža to, šį „grajų“ priskirčiau vienam smagiausiųjų per paskutinius kelerius metus.

Tiesą sakanti, lūkesčiai prieš jau dešimtąjį Autumn devastation nebuvo itin aukšti. Kaip visada – visi jautėme, kad trūko bendrų repeticijų, nes „tai tas, tai anas“. Pavasario ir vasaros mėnesiai buvo skirti klipo gamybai, naujų kūrinių komponavimui, na, o vėliau - Roko rankos lūžis, Manto sveikatos problemos, visuotinis atostogų metas... you name it. Galiausiai likus vos trejetui savaičių iki koncerto ėmėmės ambicingo, bet jau seniai pribrendusio „upgrade‘o“ – gyvai koncertuoti su metronomu ir in-ear monitoringu. Pastaroji ambicija ir vertė labiausiai nerimauti, nes nesinorėjo prisvilusio pirmo blyno, bet ir mesti pusiaukelėje pradėto projekto taip pat.

Deja, įvykdyti planą pavyko tik iš dalies – jau išėjus į sceną ir jungiantis aparatus išsiaiškinom, kad Vykintui tiesiog nebus kur pasijungti ausinių, o Mantas namuose užmiršęs ausinių preampą – taigi, metronomo debiutas neįvyko, o in-ear monitoringo privalumais pasinaudojau tik aš ir Rokas. Man šitas mūsų komandos komunikacijos feilas pasirodė tiek absurdiškas ir durnas, kad visa situacija sukėlė ne pykčio reakciją, bet tiesiog privertė juoktis. Nes nu o kas belieka nugara stovint į publiką, kuri iš nekantrumo jau trypia kojomis?

Taigi, trumpas „dž-džžž“ pasitikrinimui ir pradedu akustinį Aeons of Chaos arpeggio vis dar stovėdamas nugara į salę. Po keleto taktų atsisuku ir nustembu – ką tik prieš mus grojusių vilniečių doomerių ORB užhipnotizuota ir užmigdyta publika, dar prieš kelias minutes trynusi sienas nugaromis ar kimarinusi ant krėslų, buvo vėl drausmingai susigrūdusi prie scenos. Nuotaika iškart pagėrėja, let‘s roll!

Koncertas pralėkia akimirksniu be jokių netikėtumų. Šįkart – jokių trūkusių stygų, pamestų lazdelių ar sprogusių monitorių. La-fa, nu.

Bet dar nebaigus visų jau mano pirmoje pastraipoje aprašytų pokoncertinių ritualų, mums dar bevyniojant laidus publikoje staiga užverda muštynės – vienas pusnuogis bičas, gavęs smūgį į veidą, skriste įskrenda į sceną ir atgula ant jos, grakščiai atremdamas galvą į būgnų bačką. Aš su keliais savanoriais tiesiame pagalbos rankas, bet bachūras jas demonstratyviai ignoruoja ir dar kurį laiką leidžia ant grindų kaupdamas jėgas. Dar kelios akimirkos ir vyksta revanšas – rembo šoka nuo scenos keršyti savo skriaudėjui, bet čia jau kaip kaubojų bare – užverda bardakas, kur nebesuprasi kas su kuo ir prieš ką. Mums belieka stebėti veiksmą nuo scenos, o Mantas fiksuoja veiksmą telefonu, nepamiršdamas savo komentarų apie tai, kad grojame tokią piktą muziką, kad žmonės žvėrėja.

Death metal!

Saulius

Faktai:

80 Ossastorium koncertas

Atlikti kūriniai:
1. Aeons Of Chaos
2. Awakening
3. Pasmerkti
4. Užtemimas
5. Duel
6. Steppenwolf
7. Arcanum
8. Ad Infinitum
9. The higher we rise
10. Ossarium
11. Per Aspera...
12. Užtemimas (bisui)

Kitos grupės: Preternatural, Stormgrey, Regressive, Hellhookah, Orb, Anapilin, Stranguliatorius


< Grįžti



© 2007 Ossastorium