2019.03.02 Kaunas

Per daugelį metų seniai pastebėtas dėsnis – kuo daugiau sunkumų lydi pasiruošimą artėjančiam koncertui, tuo didesnė tikimybė, kad atėjus dienai X, viskas eisis kaip per sviestą. Ne išimtis ir šis OSSASTORIUM gigas „namų arenoje“ – Kauno undergroundo mekoje „Lemmy“, kurio laukimas mūsų naujajam gitaristui Mantui Vitkui virto ištisa nesėkmių virtine. Ir ko tik nebūta – visų įmanomų ligų (taip taip, su greitosiomis, ligoninėmis ir lašelinėmis bei daktarų draudimu groti), negautų laisvadienių darbe ir, aišku – galiausiai trūkusių stygų jau per pirmą grojamą kūrinį. Nežinau, ką Mantas yra prisidirbęs praėjusiame gyvenime, bet akivaizdu, kad karma jam stengiasi pašikt kiekvienoje įmanomoje situacijoje. Bet jei kas sutiksit tą karmą, perduokit, kad YOU CAN‘T KILL METAL.

Apie visas kitas fatališkas nesąmones, lydėjusias ir kitus grupės narius nesiplėsiu, bet pasakysiu tiek – į koncertą susirinkome su Mantu NEI KARTO kartu negroję trijų programoje esančių kūrinių, o dar du buvo kartu sugroti vos vienoje repeticijoje. Bet, kaip sakoma – repeticijos reikalingos tik diletantams, o profesionalai tiesiog lipa ant scenos ir groja. Kur gi ne.

Apie savo dvidešimtąjį jubiliejų švenčiančius MANDRAGORA pasakytina, kad tai yra grupė, su kuria per aštuoniolika OSSASTORIUM gyvavimo metų esame dalinęsi scena dažniau nei būtų įmanoma suskaičiuoti. Na, ir tuo tikriausiai nereikėtų per daug stebėtis – panašu, kad mūsų klausytojų auditorija yra bendra, nors ir grojame ganėtinai skirtingus žanrus. Labiau stebina faktas, kad per tuos dvidešimt metų Lietuvoje taip ir neatsirado jokios kitos melodic death metal stiliumi grojančios grupės. Patys gi mandragoriečiai scenoje jau nematyti nuo 2016 metų, nes, kaip sako patys, kūrė ir įrašinėjo naują albumą. Be to, eilinės permainos sudėtyje taip pat tikriausiai įtakojo priverstinę pauzę – taip spėju žvelgdamas į mūsų patirtį, kai nuo Ryčio išėjimo naujo gitaristo įsiliejimui pusės metų pasirodė per mažai. Bet šiaip Rimą Ganseniauską ir jo komandą belieka pasveikinti ir pasidžiaugti – jie vis dar sugeba atsinaujinti ir skambėti aktualiai.

Koncertą pradėjo jauna kauniečių doom/death grupė SINAMORT, kuri atrodo išties perspektyvi ir jau dabar turinti nemažą publikos palaikymą. Aš dėl blogos savijautos beveik visą jų koncertą išklausiau backstage‘e, bet manau, kad šis kolektyvas groja įdomiai ir nestandartiškai, todėl netruks rasti platesnį pripažinimą.

Publika. Nors šiaip Kaune niekad negalime skųstis auditorijos aktyvumu, bet šįkart tai buvo kažkas nerealaus. Pogo, plaukų malūnai ir net stagedivingas. Lemmy sienos tiems arti dviejų šimtų metalgalvių pasirodė per ankštos – prie scenos pirmosiose eilėse stovinčias merginas besipoginantys diedai nuolat užsviesdavo tiesiai ant scenos, tad man teko saugotis, kad negaučiau iš mikrofono stovo į dantis. Karštis kilo, o deguonis seko su kiekviena minute – aš jau per antrą gabalą pajutau, kad prakaitas žliaugia per kaktą ir nugarą. Mėsmalė!

Aišku, tokiam tūsui ir scena pasirodė per maža – tai su gitaros grifu į lubas pataikydavau, tai paties plaukai į Manto gitaros stygas įsipainiodavo. Iš to smagumo per Ad Infinitum net mediatorių pamečiau viduryje gabalo, ir teko jo lenktis ieškot ant grindų.

Prie viso to kokteilio labiausiai nudžiugino du dalykai: jaunų veidų kiekis tarp publikos (yes, nauja karta vis tik auga!) ir tai, kad daliai žiūrovų jau žinomi kūriniai iš INFINITUS – įpusėjus mūsų koncertui išgirsti pageidavimus sugroti „Ossarium buvo nepaprastai malonus jausmas.
Na, o pabaigti nutarėme seniai negrota klasika – Per Aspera. Ir neatsitiktinai – juk iš mūsų viso repertuaro šis kūrinys bene artimiausias pagal stilistiką jubiliatams, ar ne?

Saulius

Faktai:
78 Ossastorium koncertas

Atlikti kūriniai:
1. Aeons Of Chaos
2. Awakening
3. Pasmerkti
4. Užtemimas
5. Duel
6. Steppenwolf
7. Arcanum
8. Ad Infinitum
9. The higher we rise
10. Ossarium
11. Per Aspera...

Kitos grupės: Sinamort, Mandragora

< Grįžti