LT / EN

 
 

2018.07.13 Devilstone

Akivaizdu, kad dešimtmetį švenčiančio Devilstone kūrėjų pasirinkimas– ne vaikytis septinto dešimtmečio roko festivalio simuliakro ir pūsti orą į jau seniai sprogusių „roko dinozaurų“ iškamšas, o ieškant savo veido kurti aktualią šiuolaikinio roko/metalo kultūrą – pasiteisino. Su tuo galbūt gali nesutikti interneto komentatoriai, tačiau 6000 į Dainuvos slėnį susirinkusių žiūrovų tikriausiai yra šioks toks rodiklis.

Iš atlikėjo perspektyvos apie festivalį kalbėti galima tik pačiais geriausiais epitetais. Tokio profesionalaus ir sklandaus organizacinio darbo Lietuvoje dar neteko matyti. O su kuo palyginti tikrai turiu. Netgi prisimenant tą patį 2012-ųjų „Velnio akmeniu“, kuriame tuomet grojome pirmą kartą, šiemet labiausiai džiugino organizatorių skirtas dėmesys grupių komfortui – kiekvienai grupei po atskirą palapinę, atskiras baras backstage su gėrimais ir užkandžiais, savo pagalbą siūlantys asistentai ir t.t. Taip, tai jau ne undergroundas. Bet, fuck, aš tai nieko prieš tokį mainstreamą neturiu, žinokit.

Apskritai, tvirtai galiu teigti, kad tai buvo vienas įsimintiniausių koncertų OSSASTORIUM istorijoje. Progų – nors vežimu vežk: ir Devilstone festivalio dešimtasis jubiliejus; ir penktadienis trylikta, ir pirmasis mano dukros gyvai pamatytas mūsų grupės pasirodymas, ir, be abejo – atsisveikinimas su Ryčiu Paleckiu, sugrojusiu paskutinį koncertą OSSASTORIUM sudėtyje.

Rytis prie mūsų prisijungė dar 2005 metais, ir tapo ilgiausiai manimi tandeme ištvėrusiu gitaristu iš visų. Prieš jį keturi buvę neištempė ilgiau metų. Bet su Ryčiu susiklostė visai kitaip. Jis tapo tikru mūsų draugu ne vien scenoje ar repeticijų patalpose. Manau, per trylika metų kartu susigrojom ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Gaila, bet pastaraisiais metais jis priėmė sprendimą persikelti į įsigytą seną sodybą netoli Tauragnų, ir savo svajonės įgyvendinimui nutarė aukoti muzikinę veiklą. Žinojome, kad jo sprendimo nepakeisime, todėl gavę pasiūlymą sugroti Devilstone festivalyje sutarėme, kad tai ir bus tinkamiausia proga jam atsisveikinti tiek su mumis, tiek su publika.

Na, dar galima būtų pažymėti tai, organizatoriai prašė parengti specialią „retrospektyvinę“ programą iš senų kūrinių, bet laimei pavyko juos perkalbėti – įtikinome, kad nesame dar tokie pensininkai, ir norime pristatinėti naują kūrybą, o ne vien lošti ant nostalgijos. Tiesa, prisižadėjome, kad įtrauksime ir senų gabalų, bet į 50 minučių pasirodymą sukišti viską pasirodė per daug sudėtinga misija, todėl iš pirmųjų albumų tesugrojome „Užtemimą“ ir „Per Aspera...“, o programos pagrindui paėmėm Expergo ir Infinitus repertuarą.

Garsas ir apšvietimas buvo super gerai. Aišku, adrenalino buvo vien nuo scenos dydžio – užlipus į ją iš pradžių buvo ne itin jauku. Bet išgirdus bendrą skambesį jaudulys praėjo ir bene vienintelė stresinė situacija buvo, kai Ryčiui pasirodymo viduryje trūko styga (matyt, gitara nutarė į pensiją išeit anksčiau už jį).

Apie koncerto eigą daugiau pasakoti įdomaus nėra ką, pirmiesiems grojant visada savi trūkumai ir savi privalumai. Šviesu, žmones išjudinti ne taip lengva, o kažkas dar tik link Anykščių baigęs darbą pajudėjo. Na, bet atgrojai – ir ramu visam savaitgaliui.

Žodžiu, kas buvote ir klausėte – ačiū, kas nespėjote – laukiam prie scenos kitą kartą.

Organizatoriams ir savanoriams - respekts ir uvažūcha.

Saulius

Faktai:
77 Ossastorium koncertas
2 Devilstone

Atlikti kūriniai:
1. Aeons Of Chaos
2. Awakening
3. Užtemimas
4. Duel
5. Steppenwolf
6. Arcanum
7. Ad Infinitum
8. The higher we rise
9. Ossarium
10. Per Aspera...

Kitos grupės: Marduk, Au-dessus, Luctus, ir kt.


< Grįžti



© 2007 Ossastorium