2017.03.25

Nors kaimyno žolė visada žalesnė, bet buvo laikai, kuomet Klaipėdai iš tiesų nuoširdžiai pavydėdavome tenykščio metalinio tūso. Be pavienių, bet kasmetinių nedidelių festivaliūkščių, nuolatinę metalo gyvybę uostamiestyje palaikė baikerių šutvė Chimeras MC, kurių klubhauze veikiantis klubas „Kreivoji Sąrama“ ilgiau nei penkmečiui buvo tapęs nuolatine metalgalvių irštva.

Vėliau veikusi „Roko stotis“ reikalus tęsė jau daug mažesniame mastelyje tiesiogine to žodžio prasme – nors tame ankštame rūsyje taip pat būta ne vieno rimtesnio koncerto. Apie visus tuos etapus žinau ne iš pasakojimų – nuo 2003 metų čia su Ossastorium koncertavome devynis kartus, o kaskart atvykus vis dar sutinkame nemažai pažįstamų veidų „iš tų laikų“.

Na, o patys koncertai Klaipėdoje, kaip esu jau rašęs anksčiau, visuomet pasižymėdavo itin šiltu priėmimu mūsų grupei bei išskirtinio gražumo mažulėmis publikoje.

Kaip bebūtų, stebint iš šalies, pastaraisiais metais Klaipėdos metalinis gyvenimas smarkiai nukraujavo. Matyt, tas jūros artumas daro savo – per viršutinius daugiabučio langus matant Švedijos krantus tikriausiai ne vienam klaipėdiškiui kilo pagunda persikelti kitapus. O dalis jų per pastarąjį penkmetį nusėdo ir Kaune – tarp jų du būgnininkai Smygolas (Luctus, Sutemon, Xess, Agonija ir dar milijonas kitų grupių) bei Vykintas Vainius (Ossastorium, Sound Injected, Timeless), kurie šįkart išsilaipino pajūryje jau su kauniečių kolegų desantu.

„Duženos Fest“ – tai visų pirma asmeninis Remigijaus „Kostros“ Kostrovicko mūšis ir sizifo akmens ridenimas į kalną. Todėl matant organizatoriaus azartą ir nuoširdų įsitraukimą į kiekvieną šio koncerto rengimo smulkmeną, tikriausiai daugelis muzikantų nejučia patys ėmėme „sirgti“ už šio festivalio sėkmę. Na, žinot, kaip filme apie kokį nors ten vaiką, siekiantį ten pavaryt kokiam nors sporte, iš kurio kažkokie menkystos lazdavojasi iš pradžių, jam ten kažkas nesiseka, bet jis vis tiek varo savo. O ten koks nors retired profas abejingai stebi, bet paskui pamato tą jo užsidegimą ir jau tada jau pradeda tikėti, kad jis tuoj pavarys ir tada pamoko kokių nors stebuklingų prijomų. O tada jau įvyksta happyendas.

Nu gal aš čia ir gerokai perlenkiau lazdą su tuo palyginimu, bet iš tikrųjų man, kaip ir bet kam kitam savo jėgomis rengusiam metalo koncertus, nebuvo sunku įsijausti į kito organizatoriaus kailį.

Smagu, kad šįkart viskas pavyko aukščiausiais balais – ir dėl pačios muzikos, ir dėl žiūrovų skaičiaus, ir dėl vietos. Žodžiu, tas happyendas filmo gale įvyko, herojus pavarė, blogiečiai pralaimėjo, metalas laimėjo.

Asmeniškai man įsijausti į festo nuotaiką šįkart koją pakišo sveikata – iš vakaro peršalau ir į Klaipėdą atvažiavau su įkyriai skaudančia galva bei užkimęs. Tad beveik visą laiką iki Ossastorium pasirodymo praleidau backstage, grodamas gitara per ausines ir atsiribojęs nuo aplinkos. Tad apie kitų grupių pasirodymus nieko negaliu papasakoti. Gerų mažulių publikoj ir vėl buvo – tradicijos nesulaužytos.

Mes su Ossastorium šįkart nutarėme paeksperimentuoti. Visų pirma – technikos prasme. Pirmą kartą naudojome in-ear monitoringą, elektrinius būgnus, gitaras garsinome be analoginių stiprintuvų, bet iš procesorių jungėme tiesiai į skaitmeninį pultą ir t.t. Antra – nusprendėme sujaukti nusistovėjusį kūrinių eiliškumą, o pasirodymą užbaigti dviem naujais kūriniais.

Kai kurie dalykai pasiteisino, kai kurie – ne. Iš atlikėjo pusės man šis pasirodymas buvo vienas „komfortiškiausių“, nes dėl in-ear monitoringo savo partijas girdėjau aiškiai kaip įraše, ir galėjau groti visiškai tiksliai. Kita vertus, kai kurie pažįstami niurzgėjo dėl „per švelnaus“ bendro garso ar „nemetalovo“ būgnų skambesio. Taip pat galbūt nevertėjo programos užbaigti dviem negirdėtais kūriniais – jautėsi, kad publikai pritrūko to „vainikuojančio akordo“. Na, bet jau dabar nieko nebepakeisi. Man pačiam fainiausiai vis tik tai, kad pavyko sėkmingai atlikti naują gabalą „The Higher We Rise“, dėl kurio iki pat paskutiniosios akimirkos nebuvome tikri, ar jau galime jį rodyti viešai.

Sprendimą priimti teko jau pačioje scenoje – žvilgtelėjau į laikrodį ir playlistą. Mūsų pasirodymui dar turėjome dešimt minučių. „Grojam naują?“- klausiu Napalmo su šypsena. Tas išpučia akis ir kategoriškai papurto galvą. Bet Rytis ir Vykintas pritariamai linkteli, ir „The Higher We Rise“ paserviruojamas klausytojams.

Paskutinis tam vakarui kalamas instrumentalas „Ossarium“, po kurio jau dedame konkretų tašką, neprovokuodami klausytojų bisui.

Tuoj po Ossastorium pasirodymo pabaigos, trijų iš mūsų laukė „antrasis turas“ su Sound Injected. Tikrai nesitikėjome, kad šiame feste su Soundais sulauksime tokio palaikymo ir tiek teigiamų įvertinimų – galbūt tą nulėmė ir vėlyvas metas, galbūt publikai jau norėjosi kiek ramesnės ir melodingesnės muzikos, bet išties malonu. Viliuosi, kad soundai jau atranda savo klausytojų ratą, kuris bus ne mažesnis nei Ossastorium‘ų.

Tiek šįkart, ačiū Kostrai, Olgai, Gabijai, Arturui, Rimtautui ir Manto kosminiam katinukui ant maikės.

Faktai:

71 Ossastorium koncertas
9 Klaipėdoje

Atlikti kūriniai:
1. Aeons Of Chaos
2. Duel
3. Arcanum
4. Inferi
5. Into a maelstrom
6. Steppenwolf
7. Awakening
8. Pasmerkti
9. Užtemimas
10. The higher we rise (naujas)
11. Ossarium (naujas)

Kitos grupės: Sound Injected, Luctus, Autism, Mududu, Pogrom

< Grįžti