2003-03-30 Naujas Kraujas ”

Štai ir praėjo tas įvykis, lauktas ištisus 2 metus. Peržengėmė slenkstį, kuris buvo mūsų tikslas ir didžiausia svajonė. Pamenu, kai prieš porą metų stebėjome NK 2001 (tada laimėjo Moonrise) mudu Vabalu pasakėm, kad kitamet čia mes grosim ir, kas be ko, nugalėsim. Na, šiam sau duotam pažadui nebuvo lemta išsipildyti kitais – 2002- metais. Ossastorium tuomet dar tik žengė pirmuosius koncertinės veiklos žingsnius ir jautėme, kad dar ne laikas prisitatyti plačiajai publikai. Tuomet, kaip tikriasiai pamenate, laimėjo mūsų “sugyventinė” Antigonė.

Per tuos metus Ossastorium smarkiai pasikeitė. Pagaliau, atėjus Pauliui, susicementavo grupės sudėtis, atsirado rimtas požiūris į muziką, suinteresuotumas dirbti, siekti kuo daugiau. Svarbu ir tai, kad pagaliau visi “aukotojai” įsigijo padorius instrumentus ir aparatūrą (nors jos dar, oi, kaip trūxta...). Bet svarbiausia, bent jau man atrodo, kad šis žmonių kolektyvas tapo panašus į tikrą GRUPĘ, o ne kažkokių našarnykų, tarpusavyje neturinčių nieko bendra, mėgėjišku vienadieniu projektu.

Ir štai paskutinįjį kovo sekmadienį, neįprastai šiltą ir saulėtą dieną, Vilniaus klube “Bravo” susirinkusiai geležinei publikai Ossastorium pristatė savo dvejų metų “užklasinės” veiklos vaisius - pusvalandžio trukmės programą, sudėtą iš geriausių naujų kūrinių. Viso renginio eigos ir smulkmenų čia atpasakoti, manau, neverta, kadangi apie tai yra daug prikalbėta ir prirašyta www.ferrum.lt; www.dangus.net; portalų straipsnių archyvuose ir forumuose. Pabandysiu nubrėžti tik keletą svarbiausių štrichų jūsų vaizduotės paveikslui, idant sužinotumėte, kaip viskas atrodė mūsų akims ir ausims. O buvo taip...

Į savo “teismą” išvažiavome Adulio golfuku - abžora, kuriam į baką teko įpilti net 60 litų vertės “užkandą”. Pirmą kartą grupės istorijoje važiavome visi kartu vienu automobiliu - kas labai džiugino širdį ir leido pasijusti KOMANDA. Atvykę visi išsilakstė kas sau, o aš, belaukdamas renginio pradžios, nemažai bendravau su kitais muzikantais ir šiaip trainiojausi po klubą. Laikas slinko gan lėtai ir ore jautėsi įtampa, apėmusi visus konkursantus. Na, beveik visus...:)

Divisionų bosistas atrodė gerokai padauginęs tonizuojančių gėrimų ar dar ko nors. Visi nuolat zujo po muzikantams skirtą patalpą, rūkė, derino gitaras, žodžiu- ruošėsi pasirodymui. Jau per garso derinimą, išgirdęs pagoniško metalo kalimą, pagalvojau, kad Andaja - viena realiausių pretendentų nugalėti. Pagaliau prasidėjo koncertas...

Na, o kai baigė groti Division by Zero, Ossastorium atėjo eilė ropštis į sceną, kuri buvo šlapia, kaip linksmai pagalvojau, turbūt nuo atlikėjų kraujo ir prakaito. Visas soundcheck’as užtruko gan trumpai ir, užsiėmę pozicijas gan erdvioje aikštelėje, iš visų jėgų užplėšėm “Šiandien gersiu, zajebys, nieks manęs nesulaikys!..”

Žvelgiau į salę, o ten visi kažko lyg nustebę įdėmiai stebėjo, kas gi čia dabar darosi... Po paskutinio akordo net nustebau, kai sulaukėm daug aplodismentų. Antrasis šmotas “Mirk!” , kaip visad būna, “suėjo” jau daug lengviau mums, ir publika labiau įsivažiavo. Po to sugrojom “Liepsnose” (beje, šios dainos ištrauką parodė ir “Tangorama”) ir, nežinau, kaip kiti “aukotojai”, bet aš tai pradėjau jausti nerealų KAIFĄ, dėl to, kad viskas ėjos kuo puikiausiai, o čia dar apačioje visi davėsi ir skandavo: O-S-S-A-S-T-O-R-I-U-M !!! Ech, ko gi muzikantui daugiau ir bereikia...:)

O čia dargi naujieji kūriniai “Requiem”, “Ad Aspera”, kurie vos prieš savaitę vykusiame “DMF II” skambėjo pirmąkart ir kėlė daugiausia nerimo savo struktūros ir atlikimo sudėtingumu (žodžiu, bijojom “susivaryt” :), šįkart praėjo praktiškai nepriekaištingai ir lydimi stipraus žiūrovų palaikymo. Visas pusvalandis pralėkė beregint ir atrodė labai keista, kad jau reikėjo užleisti vietą “Vėlinėms”.

Tiesą sakant, pirmą kartą gyvenime taip nesinorėjo nulipti nuo scenos, rodės, būtumėm galėję per naktį su malonumu varyt...Na, o belaukiant komisijos ir žiūrovų verdikto, teko priėminėti sveikinimus, dalyti autografus (!) ir gurkšnoti alų (smarkiai skiestą, beje) ir tt. Nepameluosiu sakydamas, kad visų grupės narių nuotaika buvo puiki.

Kai atėjo metas skelbti nugalėtojus, Justas, kumštelėjęs į pašonę, atkreipė mano dėmesį, kad nugalėtojams skirtas išgerti “kraujas”- pomidorų sultys - išpilstytos į 5 stiklines. O mes tai tik keturiese... Štai tada ir supratom, kad laimėjo Andaja, todėl, kai Liogė tai iškilmingai patvirtino, jau nebenustebom, o nuėjom sveikinti triumfuojančių vilniečių/varėniečių/palangiečių.

Ką gi, visuomet yra nugalėtojai ir yra pralaimėjusieji. Tačiau pralaimėjimo kartėlis buvo akimirksniu užmirštas. Kita vertus, abi grupes skyrė tik keletas balsų, o tai įrodo, jog sulaukėme didžiulio žiūrovų įvertinimo. Liogė dar atsisveikindamas prasitarė: “Jei festivalis būtų vykęs Kaune, būtumėte nugalėję”.

Galiu pasakyti, kad, nežiūrint į rezultatus, “Naujas Kraujas” įkvepė nenuleisti rankų, tobulinti tai, kas netobula ir dar smarkiau siekti tikslo!

Pabaigai noriu Jums visos grupės vardu padėkoti už paramą, kurią nuolat jautėme ir jaučiame per visus Ossastorium koncertinės veiklos metus. Be galo smagu skaityti ir girdėti teigiamus atsiliepimus iš jūsų visų! Dar kartą ačiū! Ir, kaip sako mano močiutė: “NIEKAD NEIŠDUOKITE METALO!!!”


Saulius

< Grįžti