2015-05-30

Per keturiolika veiklos metų Ossastorium nėra groję nei viename privačiame vakarėlyje – nei vestuvėse, nei gimtadieniuose, nei laidotuvėse. Ir tikrai nemaniau, kad kada nors sutiksime tokiai avantiūrai, nes buvau įsitikinęs, kad mūsų muzika tūsams netinka. Bet šįkart teko padaryti išimtį – neatsilaikėme prieš kviečiančiųjų atkaklumą, o ir žmonės tikrai suvokė, ką kviečiasi.

Pagrindinė sutarties sąlyga – grosime tik savo programą – jokių „Ė, davaj, pagrokit „Ilgas kelias“?“.

Taigi, scenarijus – merginos gimtadienis; tema – postapocalyptic/ industrial; vieta – apgriuvęs gelžbetoninis angaras kažkur laukuose apie 15 km nuo Kauno. Publika – miksas tarp baikerių ir „ordinary people“.

Nežinau, dėl ko labiau nerimavau – ar dėl to, kaip mus priims pirmą kartą gyvai atliekamą death metal klausanti publika, ar dėl angaro akustikos.

Akustika iš tiesų – kaip bažnyčioje. Daugybė atspindžių, aidas, gaudesys. Serui pradėjus groti būgnais pajuokavome, kad su tokiu natūraliu „reverbu“ tik doomą įmanoma groti. Tačiau viską įsigarsinus problemos neliko. Jokios scenos vietoje nebuvo – visą aparatūrą susistatėme tiesiog ant betoninių grindų.

Vakarėlio „baldai“ buvo tiesiog vietoje pagaminti iš senų padangų, europadėklų ir tusčių tepalo statinių. Pro atvirus angaro šonus šniokštė vėjas, matėsi besileidžiančios saulės nušviesti laukai ir apgriuvęs neaiškios paskirties bokštas. Kitame angaro gale stovėjo keli dalyvių motociklai, virėjai ant grotelių gamino maistą, pilstė alų. Metalinėse statinėse degė malkos. Keletas bičų ir panų šaudė į taikinius iš pneumatinių šautuvų. Jėga, visiškas industrialas. Iš tiesų, tai būtų buvusi tipiška vieta average metalo klipo arba biudžetinio lietuviško fantastinio filmo filmavimui.

Aišku, kaip visada tokiuose tūsuose būna – kažkas turėjo pamiršti kažkokį laidą, kelis kartus dingti elektra, kažkas nerasti kelio ir vėluoti 2 valandas, na ir desertui – atvažiuoti policija. Įsivaizduojat? Kažkokiame užkampyje, kur iki artimiausio gyvenamo namo – kokie 5 kilometrai, vis tiek turėjo atsirasti kažkokia nupušusi boba ar diedas, „negalintys miegoti per tą triukšmą“.

Na, bet laimei, per mūsų koncertą, prasidėjusį jau gerokai sutemus ir atvėsus, nieko nenutiko. Nors prieš tai morališkai ruošiausi tokiam variantui, kad organizatoriai po kelių gabalų prieis ir nedrąsiai paprašys pagroti ką nors „lengvesnio“, bet taip neatsitiko. Atvirkščiai – sugrojus visą programą iškart sulaukėme reikalavimo pakartoti.

Kažkaip nebesinorėjo dar kartą groti jokio jau tą vakarą atlikto kūrinio, tad kažkodėl spontaniškai sugalvojau, kad geriausiai šioje vietoje sueitų koks nors AC/DC koveris. Rankos pačios pradėjo groti TNT akordus – žvilgsnis į Serą: „pagrosi?“ (Paskutinį kartą šitą gabalą grojome 2005 m. sausio mėnesį Klaipėdoje – specialiai pažiūrėjau). Seras – „neatsimenu nieko“. Dėl Napalmo ramu, o Rytis nekenčia AC/DC, tai tikrai nežino rifų. Ai, pasigaus kaip nors iš ausies. Pofig, važiuojam, bus gerai.

Su pasirinkimu, pasirodo, labai pataikome. Nors dalis publikos iš pradžių apsidžiaugia, nes palaiko, kad pradėjome groti „Smoke on the water“ – (juk labai panašu, ane?), bet užtat tūsas pasiekia kulminaciją - visi gali parėkaut ir pajudėti daugmaž visiems suprantamu 4/4 rokenroliniu ritmu. Va, jei dar tas vokalistas biški suprantamiau dainuotų... :)

Na, aš iš tiesų be reikalo ironizuoju. Reziumuojant – buvo tikrai vienas įsimintiniausių ir netradiciškiausių Ossastorium koncertų.

69 Ossastorium koncertas.

Atlikti kūriniai:

1. Steppenwolf
2. Awakening
3. Arcanum
4. Duel
5. Into A Maelstrom
6. Inferi
7. Užtemimas
8. Blinded by fear (At The Gates cover)
9. Aeons Of Chaos
10. TNT (AC/DC cover bisui)

< Grįžti