Klaipėda, Roko Stotis

Ar žinote, dėl ko visos grupės taip mėgsta groti uostamiestyje? Dėl jūros? Didelių honorarų? Ne, visa paslaptis slypi ilgoje kelionėje. Pavyzdžiui, važiuojant į Vilnių tik spėji atsikimšt alaus ir papasakoti porą anekdotų, kai horizonte išvysti baisiausią pasaulyje pastatą „Tvirtovę prie Didžiulio“, ir iškart už jos – Grigiškių kaminus.

Bet kelionė į Klaipėda yra visai kas kita. Per tas keletą valandų automobilyje spėsi viską: perklausyti vairuotojo mėgstamiausios grupės diskografiją, apgirtėti nuo alaus, išsiblaivyti, paskambinti keliems žmonėms, padiskutuoti apie konservatorių ir liberalų šansus formuoti valdančiąją koaliciją, išalkti, paskaityti laikraštį, pavalgyti, keletą kartų sustoti sysiu, prisiminti ir vėl namie pamirštą vieną kitą koncertui būtinai reikalingą atributą, pavydžiai akimis nusekti baikerių koloną, bet tuoj pat pagalvoti, jog naktį po koncerto namo grįžti motociklu būtų per šalta, pastebėti grėsmingai sėstantį telefono akumuliatorių ir bent vieną kartą neteisingai parodyti kelią vairuotojui.

Ar gali kas būti geriau?

Todėl, gerbiami klaipėdiečiai, kai kitą kartą kurios nors atvykusios metalo grupės vokalistas į mikrofoną prisiekinės meilę Klaipėdai ir vograus apie tai, kad esate pati geriausia publika pasaulyje – prieš pradėdami ploti ir šaukti „valio“ įtariai primerkite vieną akį – gali būti, kad euforija trykštančio maestro šiltus jausmus jums gerokai sustiprino pakeliui į uostamiestį suvartotos promilės.

Na, gerai, aš truputį sutirštinau spalvas. Klaipėdoje nuo 2003 metų iš tiesų esame sugroję krūvą koncertų ir, ko gero, visuomet čia buvome sutikti itin šiltai. Šiuo atžvilgiu ne išimtis buvo ir šis (jau aštuntasis) kartas.

Nauja mums buvo tik vieta – baras „Roko stotis“ – ir faktas, jog tai bus mūsų solinis koncertas. Keista, bet per 11 metų iki šiol iš tikrųjų nesame turėję nei vieno solinio pasirodymo.

Pora žodžių apie „Roko Stotį“. Manau, kad tai tikrai puiki vieta klaipėdiečiams ateiti išgerti alaus, tačiau gyvai muzikai šios patalpos vis tik nėra dėkingos dėl mažo ploto ir žemų skliautuotų lubų. Džiugu, kad tai supranta ir patys baro savininkai, todėl reikia tikėtis, jog ateityje bus rasta išeitis.

Pats koncertas savo atmosfera priminė tūsus „Galeroje“, „Aiaxe“ ar „Orleane“, kur į panašaus dydžio „kišenes“ susigrūsdavo virš šimto žmonių ir patalpoje nelikdavo ne tik deguonies, bet ir jokios ribos tarp publikos ir muzikantų – nei tikrąja, nei perkeltine prasme.

Nuo pat pirmųjų „Steppenwolf“ rifų salėje užsivedė senas geras galvakratis, nes kitokiems „šokio judesiams“ nebuvo nė trupučio vietos. Toliau – viskas, kaip priklauso: ant procesorių besiliejantis alus, stumdomi mikrofonai, į gitaras besiveliantys headbangerių plaukai. Underground spirit at its best!

Net nepastebėjau, kaip išgrojome visą programą. Praėjo lygiai valanda, bet atrodė, kad vos 15 minučių. Ką gi, panašu, kad mums jau reikėtų ilgesnio grojaraščio.

Pabaigai – kaip visuomet – nuoširdus AČIŪ Klaipėdos metalistams, tarp kurių šįkart netikėtai buvo daug jaunų ir nematytų veidų. Jei po pernykščio mūsų koncerto uostamiestyje atrodė, kad metalinis undergroundas čia išgyvena stagnaciją ar nuosmukį, tai šiemet liko visiškai priešingas įspūdis. Džiugu.

P.S. Taip pat turiu tarti pagiriamąjį žodį organizatoriams ir garsistams už profesionalumą – buvo malonu dirbti kartu.

62 Ossastorium koncertas.
8 Klaipėdoje.

Atlikti kūriniai:

1. Steppenwolf
2. Awakening
3. Into A Maelstrom
4. Duel
5. Arcanum
6. Inferi
7. Aeons Of Chaos
8. Užtemimas
9. Pasmerkti
10. Requiem
11. Into A Maelstrom (bisui)

< Grįžti