LT / EN

 
 

"Inferi" recenzijos (2007 09 19)


Zero Tolerance # 016

I still don’t know enough about the bands from the Eastern Block, but who I do know, I seem to really like. The atmospheres and the moods just seem ideal for what I want to get from the extreme side of metal. Ossastorium hail from Lithuania and bring an album of fairy stylish and matured melo-death, coming across as a bit of pre-teen Necrophagist or Decapitated and with heavy Slayer fascination in there as well. 3.5/5

Brave words & bloody knuckles #104

“Technical riffing, strengthened by dark melodies, crushing the limits of the death metal genre,” it’s how Lithuanian Ossastorium describe their sound in the same vein as Vader, Decapitated and Morbid Angel. This trio rumbles through 11 songs with 4 songs in their native tongue, a couple of instrumentals and the others in English – more than just another heavy band.

Saulius (vocals and guitar), Justinas (bass) and Seras (drums and keyboards) navigate their way through tricky tempo changes and eclectic structures with the longest song clocking in there 3 minutes and 48 seconds. A lot of ideas are packed into a short period of time. Commandingly, not one of the compositions is overcrowded. 7/10

Hellnoise
( http://www.hellnoise.com/html/modules.php?name=MReviews&op=show&rid=602)

Ich bin nun ganz ehrlich: Über Litauen weiß ich nicht recht viel, war auch nie dort und habe keine Ahnung was dort alles ablauft. Seit dem heutigen Tag weiß ich allerdings Etwas, das den einen oder anderen Metalhead interessieren könnte: Litauer können dir kräftig in den Arsch treten, wenn es um Metal, speziell Death Metal geht! Die Jungs von Ossastorium liefern mit „Inferi“ eine komplette Schlacht, eingepackt und komprimiert in Form einer CD, ab!

Hört man nun zum ersten mal hinein, wird man irgendwie an einen Schwamm erinnert, der alle möglichen Elemente aus den verschiedensten Death Metal-Subbereichen aufsaugt und schließlich in ausgedrückter Form einen interessanten Mischmasch ausspuckt. Gnadenlos hämmert sich ein Track nach dem anderen in den Körper des Zuhörers hinein und lässt Schwächlinge emotionslos am Boden liegen.

Die fetten Riffs sowie das knallharte Drumming sollten selbst den Stärksten umhauen und seine Knochen, wie von Geisterhand aufbrechen lassen! Jaaa, so muss Death Metal sein! Die Schlacht hat allerdings noch nicht aufgehört - Es geht erst jetzt richtig los! Stellenweise hört man die alten Carcass heraus und der Gesang erinnert stark an einen George Fisher (Cannibal Corpse) – eine Kombination, die mit voller Wucht reinhaut. Nach 11 Tracks und 30 Minuten Todeskampf liegt man nun blutend auf dem Boden und will dennoch noch mehr davon!

„Inferi“ ist ein brutal-starkes Werk mit Einflüssen aus dem Melodic, Brutal sowie Oldschool Death Metal. Freunde dieser Richtungen sollten also auf jeden Fall zugreifen und sich auf ordentliches Geknüppel freuen!
4.5/5

Metal.lv

Вам никогда не приходила в голову мысль об изучении какого-нибудь экзотического языка? Например, литовского...? Пластинка, которая недавно попала в нашу редакцию, вызвала у меня именно такое желание. Впрочем, не будем вдаваться в подробности и о желаниях поговорим когда-нибудь в другой раз в более располагающей обстановке...

Группа Ossastorium была основана в литовском городе Каунасе в 2001 году. На первых порах музыка этого коллектива склонялась в сторону melodic metal’a, а позже развилась в более грубый death metal, который соединил в себе элементы techno и brutal death, с примесью мрачных мелодий.

В 2004 на Giljotina Records вышло дебютное ep Ossastorium – “Per Aspera…”, которое заслужило позитивные отзывы слушателей и прессы. К тому же, в Литве “Per Aspera...” был признан лучшим металическим альбомом года. А уже в 2006 году Ossastorium выпустили полноформатный альбом “Inferi”, о котором, собственно, и идет речь.
10 композиций, посвященных весьма актуальным человеческим проблемам, которые в той или иной степени близки каждому из нас, плюс бонус трек – инструментальный Await – около получаса весьма интересного материала.

Изображение на обложке “Inferi” по настроению идентично содержанию альбома – на нем изображен замученный, уставший, испуганный, отчаявшийся и разочарованный, потерянный во времени человек, да еще и какие-то темные силы затаскивающие его, несчастного в круговорот разрушительных страстей. Именно такими мотивами пронизаны лириксы этого CD. Кстати, 4 из них – на литовском, который, оказывается, звучит очень приятно. К тому же, вокал тоже весьма неплох.

Что касается непосредственно музыкального наполнения альбома, то нужно признать, что здесь действительно есть элементы уже упомянутых techno, brutal, и melodic death’а... и не только. Иногда музыка становится откровенно «притрешованной». Например, девятый трек со звучным названием Užtemimas, что по-нашему значит «Затмение», уж очень напоминает старый добрый Destruction времен 87-89 годов. То же самое можно сказать и о бонус треке Await.Впрочем, не стану называть подобное стилистическое разнообразие недостатком. Потому что интересно. :) Malda II, еще одна инструментальная вещь в “Inferi” меня слегка озадачила... Вкрадчивое начало сулило последующее соло, которого я, к сожалению, так и не дождалась.

Лично мне больше всего пришлась по душе композиция Šiaures Kryptim (Направление – Север). Даже не понимая слов, можно почувствовать, что эта песня самая искренняя и самая отчаянная в этом альбоме. Кстати, после небольшого филологического экскурса оказалось, что эта песня... о любви. Да, да, начиная с этого места можно отправлять меня слушать окологотичного Вилле Вало и прочий love metal.
Хотелось бы увидеть живое выступление этого коллектива, и, очень надеюсь, что это произойдет в скором времени. 8/10

BRUTALLICA
(Vertimas: Dainius Prakapavičius aka Slut from Hell)

Wow! Man ši Lietuvos grupė yra šio „Brutallica“ numerio „promo” atradimas. Nuostabi grupė. Esu užtikrintas, kad jie turės puikią ateitį, aišku, jei sėkmė bus su jais.

„Inferi“ sudarytas iš 11 gabalų, tai yra kaip viso ilgio albumas, taigi kiekviena susidomėjusi leidybos kompanija turėtų žinoti, kad grupė turi parašiusi pakankamai medžiagos debiutiniam albumui. Garsas tipiškas demo įrašui (nors ir ne toks blogas) ir visgi negali atskleisti tikro šių jaunų muzikantų potencialo. Jeigu jie perrašytų dainas profesionalesnėje studijoje, garantuoju, rezultatas būtų nuostabus.

OSSASTORIUM muzika yra unikalus mišinys tarp tamsaus death, thrash metalo su black metalo ir atmosferiniais perėjimais. Po velnių, vietomis jie skamba brutaliai, vietomis maloniai melodingai, daugelis gitarų rifų labai labai techniški, įvairiai kaitaliojamas tempas, įterpiamos malonios gitarų soluotės. Grupės muzikoje galima jausti tokių „Bay Area“ thrash grupių, kaip EXODUS, SLAYER ir klasikinio death metalo grupių – DEATH, MORBID ANGEL – įtakos.

Visgi jūs privalote išgirsti OSSASTORIUM, kad suprastumėte jų didelį potencialą. Leidybos kompanijos, ši grupė nusipelnė jūsų dėmesio!.

Ferrum.lt
Adis

Jaučiuosi esantis pranašu. Recenzuodamas pirmąjį OSSASTORIUM darbą, minėjau, jog tikiuosi, kad kada nors ši grupė taps viena iš kertinių Lietuvos sunkiosios scenos vinių. Nežinau, ar tikrai vinimi, bet kad kažkokia kertine konstrukcijos dalimi — akivaizdu. Ir, ko gero, kažkuo stambesniu ir masyvesniu už paprastą vinuką...

Pasakysiu atvirai, OSSASTORIUM „Inferi“ – vienas iš nedaugelio lietuviškų albumų, kurių nesigėdiju užleisti Lietuvon užsukantiems ar jų gimtinėje lankomiems draugams arba kolegoms iš užsienio. Ir dar nesulaukiau nė vienos reakcijos „wtf?“

Kad būtų lengviau paaiškinti kodėl, visą albumą skaidom į keturis rėžius.

Muzika, instrumentuotė. Muzikantų techniškumas atitinka visus didžiausius bent jau mano keliamus reikalavimus. Aukšta instrumentų valdymo technika, be abejonės, yra viena puikiausių dabartinėje Lietuvoje ir net stojanti šalia klasikų GHOSTORM ar CONSCIOUSS ROT. Tarp dabartinių grupių — sunku pasakyti, kad stovi aukščiau už kažką, bet OSSASTORIUM garantuotai sėdi elito parteryje. Ekspresyviai perteikiamos dainų temos ir idėjos, praktiškai optimalus sąskambis su vokalu (ir atvirkščiai, bet apie tai vėliau).

Bet... muzikos srityje jaučiamas vienintelis albumo trūkumas, kurį įvadinčiau... originalumo stygiumi. Na, norisi kažko naujesnio, mažiau įprasto, norisi... Taip, tai — pakankamai aukšti reikalavimai, kuriuos tikrai ne kiekvienas galėtų patenkinti, bet jei jau OSSASTORIUM patenkino tiek lūkesčių... kodėl gi nepaprašius dar daugiau? Kaip sakė vienas pilietis Apuoke – „o tu pasiūlyk OSSASTORIUM įvesti kankles ar birbynę, kas žino, gal lietuviškus NILE gausim“. Idėja „crazy“, bet man patiko. Tikrai norėtųsi kažko panašaus — iš pirmo žvilgsnio kažko visiškai nederančio, bet muzikantų gabumo dėka puikiai suderinto su muzika. Taip sakant, naujo, neįtikėtino, bet „vežančio“ kūdikėlio.

Nuotaika. To tegul ir nelabai erzinančio saldumėlio, labiausiai atsispindėjusio „Per Aspera...“ instrumentuotėje, nebėra, tad bent jau mano ausims „Inferi“ skambesys – būtent, toks, koks geriausiai tinka šiai kauniečių deatherių komandai ir kokio galbūt tikėjausi pačiame pirmajame albume. Lyrizmas išlikęs, tik jį atspindi jau nebe tam tikras saldumas, o masyvus, įtaigus niūrumas. Taip kuriama dar įspūdingesnė nuotaika, tarsi su „skonio stiprikliu“.

Vokalas. Pasakysiu tik tiek, kad Saulius šiuo metu yra gerbiamiausias mano vokalistas Lietuvoje. Taip, spektras – ganėtinai minimalus (ar bent jau daugiau neatsiskleidžia OSSASTORIUM muzikoje) ir kitame stiliuje ar amplua jis sunkiai įsivaizduojamas, bet jis turi privalumą, kurio stokoja dauguma kitų lietuvaičių vokalistų — idealiai varijuoja savo ribose, nevykusiai jų neperžengdamas. O vienas iš labiausiai man pagarbą keliančių dalykų — tikrai puiki lietuviško tarimo artikuliacija growlinant: tarimas neištempiamas (dėl ko, pavyzdžiui, balsių ištempimo atveju žodžių skambesys lietuvių kalboje pasidaro, švelniai tariant, juokingas) ir skambesys tampa visiškai natūralus, žmogus tiesiog melodingai (kiek tai įmanoma deatho prizmėje) kalba ir tiek. Būtent taip, mano supratimu, ir turėtų skambėti bet kurio muzikos žanro vokalas (ir dėl ko sakoma, kad italų kalba — dainingiausia Europoje).

Tekstai. Yra labai stiprių, yra ir ne visai tokių... Kas keisčiausia, kokybinis pasiskirstymas skirtingose kalbose — lygus. Iš to galima daryti išvadą, kad OSSASTORIUM kalbos barjeras nėra didelė problema (kas itin aktualu kitoms mūsų grupėms ir projektams) ir čia labiau atsiskleidžia idėjos gilumas ir išbaigtumas ar viso to nebuvimas, o ne vienos ar kitos kalbos žinios. Dėl ne visai patikusių pareikšiu nežinau kiek vertą pastabą: jei teksto yra nedaug, mano supratimu, jis turi būti ypatingai koncentruotas, įtaigiai pateikiamas dainoje. Aišku, galbūt aš kažko ir nepastebėjau ar nesupratau, bet...

Išvados — tai albumas, kurį galima tituluoti „vienu geriausių Lietuvos požemyje“. Tiesa, tokių galima priskaičiuoti apie dešimtį. Bet iš naujosios kartos muzikantų, bent jau mano vertinimo skalėje, į tokius niekas nepatenka. Reiškia, jaunimas turi į ką lygiuotis.

O patiems OSSASTORIUM noriu palinkėti: vaikinai, nesustokit! Tikiu, jog turit pakankamai smegenų, kad neužmigtumėt ant laurų, todėl... jau laukiu trečiojo albumo. Nenuvilkit!

Vertinimas 10/10.


Giljotina
(http://giljotina.lt/archyvas.php?cid=4015)
Neslėpsiu: prieš recenzuodama antrąjį kauniečių darbą, ne tik išsitraukiau apdulkėjusį pirmąjį, bet ir peržvelgiau, ką anuomet apie „Per Aspera...“ liaudis kalbėjo. Pagyrų daug, daug menkos argumentacijos, dar daugiau niekam nereikalingos patetikos. OSSASTORIUM‘ai recenzentų gilia išmone netgi „mirties skleidėjų“ amplua buvo ryškiai regimi. Pranašu nebūsiu, nes, rodos, vos lietuviško underground‘o ausis pasiekė „Inferi“, viskas tapo aišku, nors tuo pat metu aistras kurstė DISSIMULATION „Prakeikimas“ bei naujasis OBTEST‘ų darbas.

Albumo apipavidalinimas pakankamai minimalistinis ir tai pirmasis sveikintinas sprendimas. Nors esu ištikima Lorenzo Mariani stiliui bei manierai, pastarasis vaizdas visai neprastas. Beje, recenzuodama fotografijos parodą, turėjau garbės bendrauti su keletu Lietuvos fotomeno meistrų, kurie „Inferi“ vizualinę koncepciją įvertino pakankamai teigiamai.

Pirmasis gabalas: energija, gera atlikimo technika, koncentruoto žodžio „principas“. Tai, kas iš karto įstringa – kryžminis rimavimo būdas, kuris, beje, dominuoja visame albume. Vargu ar tai suteikia skambesiui subtilumo: klausant paskutiniuosius gabalus ima atrodyti, jog į sieną kalama vinis ir, maža to, sėkmingai baigiama tai padaryti.

„Šiaurės Kryptim“ ir „In Depths“ – puikios pradžių plėtotės. Šiokios tokios misticizmo apraiškos („Šiaurės Kryptim“), sakyčiau, ne itin būdingos death metalui, vienareikšmiškai į naudą. Vokalas neprastas, turint omenyje „Inferi“ stilistiką. Ryškesnių variacijų norėtųsi (prisimenu NEGLECTED FIELDS ir jų“ atheist‘išką“ manierą), nors, kita vertus, pastarieji gabalai atgaivina simpatijas dar „Despise The Sun“ laikų SUFFOCATION skambesiui.

„Those Alone“ vokalas išties nepriekaištingas. Pati kompozicija nėra kertinė, tačiau dinamizmo netrūksta, o koncentruota lyrika vėlgi žavi. Tiesa, atkreipiant dėmesį į tartį, kartas nuo karto užkliūna visiškai neaiškiai „nutęsiamos“ galūnės, tačiau „Those Alone“, rodos, pastarosios bėdos išvengia.

Nepilnas dvi minutes savo veržlumu džiugina „Užtemimas“. Nors vieni gali teigti, jog gabalui trūksta išbaigtumo, sakyčiau, jog tai viena įdomesnių kompozicijų visame albume. „Kraujuojanti pilnatis“ gana standartinis lyrinis „nukrypimas“, tačiau gabalas „kietas“.

Verta paminėti „Await“. Itin dažnai „bonus track“ ir lieka „bonus“, neretai oponuojantis visai albumo koncepcijai. Šįsyk spaudžiu dešinę. Nors esu „Maldos ciklo“ gerbėja, paskutinysis „Inferi“ kūrinys palieka solidesnį įspūdį nei prieš jį skambėjęs. Būsiu nuobodi ir pasikartosiu, pabrėždama vieną fundamentaliausių OSSASTORIUM kūrybos aspektų – išbaigtą(!) dinamizmą. Bijau, jog nedaugelis Lietuvos sunkiosios scenos atstovų gali tuo pasigirti (išskirčiau DISSIMULATION „Prakeikimą“).

Taigi trumpai tariant, potencialas kokybiškam ir techniškam metalui yra. Neprieinu prie išvados, jog „Inferi“ – geriausias 2006-ųjų death metalo albumas, tačiau nieko stulbinamo (turint omenyje pastarąją stilistiką) mes lyg ir neturim. Albumo stuktūra nebloga, nors, tiesa, kiekybiškai gabalų skaičius galėtų būti kiek labiau ribotas, o kompozicijų trukmė solidesnė. Kauniečių „įtakos“ jaučiamos, bet, regis, tai yra puiki terpė analitiniam žvilgsniui. Telieka palinkėti sėkmės.

Ledo takas

Viltingai tikėjęs Ophys studijos privalumais bei magija, likau šiek tiek nusivylęs galutiniu rezultatu. Garso operavimo atžvilgiu Lietuvos metalui dar ojojoj kiek augti, ir tai taikytina visiems be išimties šių metų darbams, darytiems gimtosiose studijose bei rūsiuose. Galbūt per daug dėmesio buvo sutelkta ties būgnų trigeriavimo paranoja, ko pasekoje mechaniškumu persisunkė ne tik solinuko bei tomų, bet ir geležies skambesys. Bačkos kaip bačkos, bet visa kita trokšta nuo perdėto sistematizavimo. Gitaros skambesys galų gale taip pat yra per minkštas, paprastas, suvedantis ir muziką prie vieno atskaitos taško. Gerokas žiupsnis aštrumo gitarų skambesyje, spėju, pakeltų nuotaiką ne vienam man. Nereikia pamiršti, kad melodijos kauniečių kūryboje nėra paskutinis niekas, bet nuo to agresyvioji death metalo pusė negali nukentėti.
Tai gal tada apie muziką. Visas Ad Aspera... pastangas ir apskritai tuos laikus galite lengva ranka nubraukti, nes kūrybiškai Ossastorium gerokai ūgtelėję. Nežinia, kiek tai įtakojo Sergėjaus prisijungimas [nors vien už atmosferinę simtezatoriaus dalį Šiaurės Kryptim pabaigoje jam galima drąsiai įsirašyt grupės metraštyje], tačiau galiausiai tai yra kolektyvinis visos trijulės augimas, ir Inferi anaiptol nėra kelionės pabaiga. Pagal tikimybių teoriją, visai nenustebčiau, jei sekančiame diske jie dar suintensyvintų savo skambesį [ko ir linkiu], bet melodinis priedas nėra blogai, jis gerokai paįvairina kartais perdėm šabloniškus rifus. Pakvimpa 1990-aisiais ir death metalo bumo pradžia, o su tuo irgi derėtų elgtis itin atsargiai – per penkiolika metų kai kurios patikimos ir suteptos metalo konstrukcijos irgi sugeba užrūdyti.
Vietoj moralo labiau būčiau linkęs pasidžiaugti grupės progresu ir palinkėti sėkmės toliau iriantis pirmyn.


< Grįžti



© 2007 Ossastorium