LT / EN

 
 

"Per Aspera..." recenzijos (2007 09 19)


Metalstorm.ee

A hard kick in the nuts... Yes, this was exactly what I felt like when heard the first second of this album, it caught me totally unprepared. But let‘s begin for the very beginning. A friend of mine gave me this CD, he said I should definitely check it out. I had heard one sample of their music before, plus I knew Lithuanian scene was stagnant so I didn‘t expect much. I took the CD (“wow, decent cover artwork”), put it in and pressed PLAY.

Boom! A melodic assault on my senses! But melodic not in the “happy sounding Gothenburg“ kind of way, more like doomy, sad way of melodic. After a certain period the riffs evolve into more thrashy sound, the growls enter the song. The growls deserve a compliment, because they do not wander around unpredictably but stick to the music and make it a coherent experience for the listener. Bass is most of the times overwhelmed by the guitars, still in some places you might hear the low sounds clearly enough. And finally, the drums do not blow you away, but they do a great job, some memorable cymbal work, fills and even some enjoyable kick drum work – in the end of “Liepsnose” you might even some kick drum gallops that accompany a melodic riff. Overly the sound is decent, taking into consideration that it was the first release of “Giljotina Records” label. The only drawback is that the main riff of three different tracks has very big similarities. Anyway, the sound is dominated by the guitars and is overly very refreshing and distinguishable.

Lyrics are in Lithuanian with some Latin words such as “Per Aspera Ad Astra” and “Requiem”. They might be problem for some people, but since when do metalheads prioritize lyrics? Another example is black metal – a lot of people do not understand what “Norroners tro og skikk“ or “Gjennnom den One Dunkle Skog“ means anyway but that doesn‘t prevent them from listening Darkthrone. For those who care – there are no killing, gore or satanism inspired texts here. Everything circles around human-being – hope, disstress, desolation, life cycle. Another phenomenal thing is that Lithuanian language has grammatical cases which are pretty complex and it makes writting the lyrics technichally diffcult. Regardless, there is a lot of rhyme which makes the growls pretty memorable. To get the impression I‘ll mention what certain song titles mean: “Liepsnose“ – “In Flames“, “Audra“ – “A Storm“, “Malda“ – “A Prayer“.

This MCD has 4 serious tracks, 1 joke track and an instrumental outro. Unfortunately this leaves us desiring for more. The tracks range from 3 to 5 minutes. Tempo is usually fast to mid-paced, sometimes slows down a bit but never reaches hyper-fast. Standouts (both musically and lyrically) are “Ad Aspera” and “Z… (Joke track)”. The first is an anthem for hope and determination to start anew. Lyrics are extremely sincere, musically this track is very diverse, has great melodic leads, everything just sounds right. The second one is a joke track because the lyrics are hilarious – first verse is about the happy day of drinking and determination not to stop, the second verse is the effects the day after – headache, stomachache, farting etc. – and a promise not to drink ever again. The sound is thrashier that the rest of the album, the growls are rhymed and very catchy.

A great debut MCD, melodic, interesting, refreshing… We want more!

www.ledotakas.net

Tadas Kazlauskas

Finally, almost professional release of a young Lithuanian band that also marks a start of newborn label – a perfect example for younger generation that you are able to do something if you really want to. Ossastorium seem to be real ardent about their music, managing recently to win over sympathies of those who are into melodic Death Metal over here.

To start with, I was quite surprised about a tight and even, real aggressive production they’ve got. Certainly suits the angry origin of Metal that this music is rooted in. Well, music, it is melodic Metal in spite that these dudes have been constantly moving from real ear-friendly to more aggressive style, and if I get it right, their aim is to harden the sound more and more.

Then let’s say this mini album consists of the early material. Concerning the Metal of Death – deep grunting is of course related to that, but otherwise I do not hear much of Death over here. I’d name these compositions a start for a band. You know, people need to start with something. Usually that means simple rock-based riffs, sometimes bettered up with Thrashy or [yeah!] Deathy passage, but then again it slows down quite often hell knows for what reason. A part of melodic formula? Allusion to early days of Death Metal? Still I bet it is but the current abilities of guys to compose.

It is not overly bad, it might just be the grow-up process – as musician and as composer in particular. But yes once again – this is a start and it is damn appealing if you look at it what it really is. Pro-printed insert with lyrics and CD-R with sticker, for those eager to learn about technical execution.

www.ferrum.lt

Birutė Surinėnaitė

Nedažnai tenka laikyti rankose lietuvių metalo grupių tvarinius. Štai Tadas Ledas, sudaręs sandėrį su pagoniškais dievais ir demonais, leidžia “Obtest” ir “Dissimulation” kūrybą su “Ledo Takas Rec.” ženklu. Tai lyg ir viskas mūsų padangėje. Bet netikėtai gaunu pasiūlymą recenzuoti kauniškių “Ossastorium” darbą “Per Aspera…”. Apie šį debiutinį diską tiek daug girdėta, kad anksčiau ar vėliau tikėjausi jį išvysti, tačiau viena netikėta aplinkybė pagreitino šį momentą. Pasirodo, minėtu darbu startuoja “Giljotina Rec.” leidyba. Labai pagirtinas žingsnis. Štai ir klausausi tų šešių kūrinių, tiesa, kol kas promo varianto. Vieną, antrą, trečią kartą. Laikas kažkaip juos įvertinti.

Taigi… Debiutas prasideda “Ad Aspera”. Melodingi, techniški gitarų rifai pripildo erdvę. Instrumentinė pradžia gana ilga, įdomi ir iš karto sukelia simpatijas atlikėjams. Netikėtai prasiveržia brutalumo dozė, įsijungia vokalas, ir death metalas jau skamba visame gražume. Gal Saulius scenoje ir panašus į Schuldinerį, bet štai balselis tikrai orientuojasi į “Cannibal Corpse”, “Napalm Death”, “Deicide” ar kitų brutalybių frontmenus. Growlingas + melodingumas = kas? “Ossastorium” atveju tikrai ne melodingas metalas, sakyčiau, netradicinis derinys tradicinio žanro plotmėje.

“Liepsnose”. Iš karto smogia ritmo sekcijos ir gitarų skambesio jėga. O jau vokalas… laikykitės kolegos iš užsienio! Dar labiau išlavinus balsą, jis tiesiog žudys. Netikėtas perėjimas prie ramaus, vėlgi gana techniško intarpo, kuris suintensyvėja, ir klausosi patraukliai. Vienas brutaliausių albumo kūrinių.

Toliau girdime “Requiem”. Pradžia visai lyriška, turbūt pagal pavadinimą priklauso. Sakytum, būdingesnė bliuzo ar džiazo stiliui. Matyt, ne veltui šis diskas įrašytas dar su minėtų žanrų gerbėju, gitaristu Pauliumi. Net brutalus vokalas ne itin stipriai užgožia šį lyriškumą. Šiame kūrinyje kelis kartus keičiasi įvairūs motyvai, kurie jį padaro bene patraukliausia “Ossastorium” debiuto vieta. 5 minučių “Requiem”, užbaigiamas melancholiška kelių gitaros akordų gaida, parodo, jog Lietuvos padangėje pagaliau vėl bręsta gero death metalo komanda. Aišku, tobulėti visada yra kur, bet gera pradžia, sakoma, yra pusė darbo. Taip ir toliau, vaikinai, svarbiausia nenuleisti rankų.

Ketvirtasis gabalas turbūt žada tikrą audrą po ramesnio pirmtako. Jis taip ir vadinasi – “Audra”. Tiesa, pradžia vėl melodinga, būdinga dabar itin madingo melodingojo metalo grupėms, o vietomis – net heavy metalo grojikams. Bet štai staigus perėjimas prie brutalaus, dinamiško motyvo, be jokio melodingumo. Tikrai, panašu į audros šėlsmą. Ir vėl, pagal gerus death metalo kanonų pavyzdžius. Na, galbūt tie perėjimai turėtų būti palaipsniui, taip sakant, klausos prisitaikymui. Bet tai tik pradžia, ir iš karto aišku, kad pirmas blynas nei prisvilo, nei neiškepė.

Toliau turbūt reikėtų juoktis? Nes “Z…” (panašu į vaikystės herojaus Zorro ženklą) gabale, kaip perspėja prierašas, muzikantai nusiteikę pokštauti. Bet “išlepusių” ausų savininkui neturėtų būti juokinga, nes brutalumo dozė – tikras išbandymas jų būgneliams. Užtat užsigrūdinusioms sieloms malonu, nes šio kūrinio receptas (kilogramas brutalios muzikos, stiklinė riaumojančio vokalo, šaukštas melodingumo ir žiupsnelis “lyrinių nukrypimų”), ko gero, duoda ne vienos paros būtiną geležies dozę. Smagu.

“Malda”. Be abejo, ji neužbaigiama žodžiu “amen”. Čia meldžiamasi švelniais, lyriškais, “už širdies griebiančiais” gitaros akordais, vos 45 sekundes. Kaip ir priklauso mirties skleidėjams. O juk mirtyje irgi yra romantikos, kad ir ta šviesa tunelio gale…

Kūrinių pavadinimai byloja, kad grupė dainuoja (na, sakykim taip) gimtąja kalba, bet dėl to muzika netampa prastesnė. Ji jau dabar neabejotinai turi tam tikro žavesio, ir, svarbiausia, nemenko potencialo. Ir naujų leidėjų debiutas, sakyčiau, stiprus ir ambicingas. Apskritai per vos trejetą metų nuo susikūrimo “Ossastorium” padarė stebėtiną pažangą ir einant toliau tokiu tempu, turi gerų perspektyvų. O kad taip geras vadybininkas, prodiuseris ir kontraktas ateityje su užsienio leidėjais! Bet labai norint, viskas įmanoma…

Executioner Zine

Bombazo!!! menuda banda tienen los lituanos, Ossastorium lanzan su primer ataque al mundo extremo con este Ep "Per Aspera" y joder muy por encima me recuerdan con sus ritmos a Six Feet Under del Warpath o el Maximum Violence, pero nada más lejos, también poseen una alta dosis de melodía, y algo que creo común en las bandas de los paises del este; juegos de guitarras en un plan más acustico y de otras tendencias musicales. Jo-der, la voz de Saulius "Dellamorte" Rimas es un cañon, de una gravedad imponente y portadora de una fuerza feroz. El conjunto guitarrístico personalmente me agrada de sobremanera, sobretodo por las melodías, exceptuando algún pasaje a lo COB. En fin, un disco de death metal potente, directo, a medio tiempo no exento de una buena dosis de melodía, de una magnífica producción y conjuntamente de buen material.


< Grįžti



© 2007 Ossastorium